Žinių terasa

Skolintis iš giminaičių ar banko – kokie Baltijos šalių gyventojų įpročiai?

2018-08-08
Skolintis iš giminaičių ar banko – kokie Baltijos šalių gyventojų įpročiai?

Prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa. Panašiai elgtųsi ir šalių kaimynių gyventojai – dėl kelių tūkstančių eurų sumos į banką kreiptųsi 47 proc. estų ir 44 proc. latvių.

 

„Apklausa parodė, kad prireikus didesnės kelis tūkstančius eurų siekiančios sumos daugiau žmonių kreiptųsi į banką, tai bendra tendencija visose Baltijos šalyse. Prireikus keliasdešimties ar kelių šimtų eurų, lietuviai ir estai būtų linkę pirmiausia pasikliauti savo artimaisiais, o latviai ir šiuo atveju dažniau naudotųsi finansinių institucijų paslaugomis“, – Baltijos šalių gyventojų apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

 

Pasak jo, mažesnes pinigų sumas iš savo artimųjų būtų linkę skolintis 60 proc. Lietuvos ir 56 proc. Estijos gyventojų. Dėl tokios paskolos paraišką bankui teiktų beveik kas antras lietuvis ir estas (45 proc.).

 

Tuo metu latviai būtų linkę elgtis kitaip negu lietuviai ir estai – į finansų institucijas dėl mažesnių sumų kreiptųsi 53 proc. Latvijos gyventojų, o 44 proc. jų tokiu atveju pinigų prašytų paskolinti savo giminaičių ar draugų.

 

Kaip pastebi T. Pulikas, Baltijos šalių gyventojų supratimas apie finansinius produktus didėja. Tie gyventojai, kuriems yra tekę pasinaudoti bankų paskolomis, palankiau vertina skolinimąsi iš finansų institucijų, o ne iš giminaičių. Be to, gyventojai visose Baltijos šalyse iš „Swedbank“ būtų linkę skolintis dažniausiai tarp rinkoje veikiančių finansų institucijų. Prireikus pasiskolinti maždaug 2 tūkst. eurų sumą, kreiptis į šį banką svarstytų 42 proc. lietuvių, 34 proc. estų ir 40 proc. latvių.

 

„Džiugina tai, jog gyventojų finansinis išprusimas didėja. Rinkdamiesi ir lygindami skirtingų finansų institucijų pasiūlymus, gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į bendrą kredito kainą, o ne tik palūkanų normą. Neretai būtent papildomi mokesčiai gali sudaryti netgi didesnę paskolos kainos dalį, tad renkantis finansavimo sprendimą klientams visada patariame įvertinti visą paskolos kainą, ne tik palūkanas“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

 

„Swedbank“ duomenimis, vidutinė vartojimo paskola, suteikiama Lietuvos gyventojams, sudaro apie 2,2 tūkst. eurų, ji dažniausiai suteikiama 3,5 metų laikotarpiui. Estijoje ir Latvijoje vidutinė vartojimo paskola sudaro apie 2 tūkst. eurų, ji vidutiniškai išmokama per 2 metų laikotarpį.

 

Gyventojų apklausą internetu „Swedbank“ užsakymu Lietuvoje šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė PHD, jos metu apklausti 1 054 respondentai nuo 18 iki 69 m. amžiaus.

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.