Žinių terasa

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos

2018-05-14
Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

 

„Šalies gyventojai tiksliai įvardija vieną iš pagrindinių grėsmių savo būsimai pensijai. Jei šiandien vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka apie 3,5 dirbančiojo, tai šio šimtmečio viduryje, kai pensinio amžiaus sulauks dabartinė trisdešimtmečių karta, šis santykis sumažės iki 1,7 dirbančiojo. Dėl to valstybės galimybės mokėti buvusį pajamų lygį atitinkančias pensijas bus itin ribotos ir tą daugelis šalies gyventojų šiuo metu aiškiai suvokia“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

 

Remiantis apklausos duomenimis, šiuo metu tuo, kad mažėjantis gyventojų skaičius turės didelės ar labai didelės įtakos jų būsimai pensijai, įsitikinę maždaug 9 iš 10 šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal įtaką būsimai pensijai 80 proc. respondentų įvardijo planuojamas pensijų sistemos reformas. Dar 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad didelės įtakos jų būsimai pensijai galėtų turėti sukrėtimai finansų rinkose.

 

Neįvertina savo sprendimų įtakos

„Swedbank“ apklausa išryškino tendenciją, kad žmonės linkę kur kas labiau nuogąstauti dėl išorinių aplinkybių įtakos jų būsimai pensijai negu dėl savo pačių veiksmų. Pavyzdžiui, maždaug kas antras šalies gyventojas (47 proc.) teigė manantis, kad visų gaunamų mėnesio pajamų išleidimas ir netaupymas turės tik vidutinės arba mažos įtakos jo būsimai pensijai.

 

Beje, pensijų fondų dalyviai taip pat nėra linkę susieti savo investicinių sprendimų ir jų svarbos būsimai pensijai. Remiantis apklausos duomenimis, tik 30 proc. kaupiančiųjų II ar III pensijų pakopose mano, kad nežinojimas, kaip tinkamai valdyti investicinę riziką, gali turėti didelės įtakos jų pensijai. Nesidomėjimą savo pensijų rezultatais, kaip svarbų veiksnį būsimai pensijai, įvardijo tik 18 proc. apklaustųjų.

 

„Tokie pokyčiai, kaip pensijų sistemos reformos ar finansų krizės, iš tiesų gali turėti įtakos kiekvienam iš mūsų. Tačiau ne mažiau didesnės reikšmės finansiniam saugumui dažniausiai turi mūsų pačių elgsena ir priimami sprendimai. Apklausos rezultatai patvirtina, kad žmonės neįvertina savo priimamų sprendimų svarbos. Kai kalbame apie papildomą kaupimą pensijai, tinkamas rizikos valdymas ir reguliarus domėjimasis rezultatais yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę lėšų sumą senatvei“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

 

Pasak jo, atsižvelgdamas į šias tendencijas, nuo šių metų kovo mėnesio „Swedbank“ pirmasis Lietuvoje savo klientams pasiūlė kaupti gyvenimo ciklo fonduose, kuriuose parenkamas optimalus rizikos lygis pagal kaupiančiojo amžių ir jis, artėjant kaupiančiojo pensijai, yra palaipsniui mažinamas.

 

Prieš pensiją bijo svyravimų finansų rinkose

Apklausoje respondentai taip pat išsakė savo vertinimus, kas galėtų gelti didžiausią grėsmę jų būsimai pensijai iki jos likus 10 metų. Didžiosios dalies (80 proc.) šalies gyventojų vertinimu, tai būtų staigūs nuosmukiai finansų rinkose, 75 proc. nurodo pastebimai sumažėjusias darbo pajamas, 73 proc. – naują pensijų sistemos reformą.

 

„Dėl finansų rinkų nuosmukių labiausiai turėtų nuogąstauti tie gyventojai, kurie kaupdami II ar III pakopoje nesidomi savo investicijomis ir, greičiausiai, kaupia jiems netinkamos rizikos fonde. Tačiau, jeigu pensijų fondų dalyvis kaupia lėšas gyvenimo ciklo pensijų fonduose, tuomet rizika palaipsniui pradedama mažinti, kai dalyviams iki pensinio amžiaus lieka 10-15 metų. Todėl net tuo atveju, jei dalyvis nesidomi savo fondo rezultatais ir nepriima jokių sprendimų mažinti savo investicijų rizikos laipsnį, kartu su juo „senstantis“ fondas sumažina tikimybę, kad dėl sukrėtimų finansų rinkose jis patirs didelių nuostolių prieš išeidamas į pensiją“, – pastebi T. Gudaitis.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 m. vasario mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. amžiaus respondentai.

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.