Žinių terasa

Lietuvos konkurencingumas regione šlubuoja – lenkiame tik 3 šalis

2017-12-06
Lietuvos konkurencingumas regione šlubuoja – lenkiame tik 3 šalis

Lietuva patenka tarp 30 proc. labiausiai konkurencingų pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Tačiau nepaisant įvykdytų reformų, per metus konkurencingumo reitinge užimama mūsų šalies pozicija nepasikeitė – Lietuva lieka septintoje vietoje Baltijos jūros regione.

 

„Swedbank“ metinėje Baltijos jūros regiono apžvalgoje pristato 10 šio regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos – konkurencingumą ir struktūrinius iššūkius, rodančius ateities augimo potencialą. Baltijos jūros indekse įvertinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies konkurencingumui. Tai yra verslo sąlygos, darbo rinkos funkcionavimas, mokesčių politika, finansų rinkų efektyvumas, užsienio prekybos sąlygos, švietimo sistema, valstybės valdymas, infrastruktūra, logistika bei inovacijų klimatas.

 

„Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją. Pagal konkurencingumo rodiklius, Lietuva vis dar atsilieka ir nuo regiono, ir nuo visos Europos Sąjungos vidurkio. Didžiausias mūsų šalies neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, darbo rinkos efektyvumu bei prastu inovacijų klimatu. Pagal du kriterijus – verslo sąlygas ir logistiką – Lietuva lenkia ir regiono, ir visos ES vidurkį“, – indekso duomenis komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 

Nors bendra Lietuvos pozicija reitinge per metus nepasikeitė, tai nereiškia, kad progreso nebuvo, tačiau kitos valstybės taip pat nestovėjo vietoje ir įgyvendino konkurencingumą skatinančias reformas. Lietuvoje per metus pagerėjo verslo sąlygos ir mokesčių politika – tam įtakos turėjo greitesnis statybos leidimų išdavimas ir didesnė smulkiųjų investuotojų apsauga.

 

„Išmanios mokesčių administravimo sistemos diegimas leido 36 proc. sumažinti laiką, sugaištamą mokesčių mokėjimui. Pagal šį rodiklį Lietuva dabar yra gerokai patrauklesnė nei daugelis išsivysčiusių valstybių. Deja, nors didėjo neapmokestinamasis pajamų dydis, esminių konkurencingumą skatinančių mokesčių sistemos pakeitimų nebuvo“, – sako N. Mačiulis.

 

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, darbo rinkos efektyvumas, kuris per metus nepadidėjo, išlieka vienas iš labiausiai konkurencingumą slopinančių veiksnių. Pagal šį rodiklį Baltijos jūros regione Lietuva lenkia tik Lenkiją. Tikėtina, kad jau kitais metais šį rodiklį kilstels naujasis darbo kodeksas, tačiau ekonomistų vertinimu, itin reikšmingo pokyčio greičiausiai nebus.

 

„Nors darbo santykių reguliavimas tapo lankstesnis, jis vis tiek išlieka vienas griežčiausių regione. Be to, Lietuvos darbo rinkos efektyvumą labai slopina emigracija, protų nutekėjimas ir dėl to vis labiau ryškėjantis darbo jėgos trūkumas“, – sako N. Mačiulis.

 

Per metus valstybės valdymo efektyvumas šiek tiek pagerėjo ir pasiekė geriausią dešimtmečio lygį, tačiau vis dar šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio. Įdomu tai, kad pagal korupcijos suvokimą indeksas šiek tiek pablogėjo, tačiau pagal teisinės viršenybės ir korupcijos kontrolės kriterijų Lietuva gerokai pasistūmėjo į priekį. Visgi „Swedbank“ ekspertai mano, kad prieštaravimo tarp šių rodiklių nėra.

 

„Visuomenė mato nagrinėjamas korupcijos bylas ir, tikėtina, daro išvadą, kad situacija blogėja. Tačiau didesnis viešumas yra tik geresnio atsakingų institucijų darbo sprendžiant šias problemas rezultatas. Tiesa, čia progreso niekada nebus per daug – skaidri teisinė valstybė ne tik lengviau pritraukia užsienio investicijas, bet ir būna geriau vertinama jos gyventojų“, – sako N. Mačiulis.

 

Deja, vieni svarbiausių ir tarpusavyje susiję rodikliai – švietimo ir inovacijų klimato – šiemet rodo blogėjančias tendencijas. Švietimo paslaugos lengvai prieinamos, didelė visuomenės dalis turi aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, tačiau Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, švietimo kokybės lygis krenta.  

 

„Visuomenė, valdžios atstovai, akademinė bendruomenė – visi sutaria, kad efektyvi švietimo sistema, užtikrinanti kokybišką išsilavinimą, yra nepakeičiamas ne tik konkurencingumo, bet ir valstybės klestėjimo bei gerovės pamatas. Deja, šios srities reformos nėra išgrynintos, nesulaukia visuotinio palaikymo ir susiduria su siaurų interesų pasipriešinimu“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

 

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, dabartinis spartaus ekonomikos augimo, subalansuotos užsienio prekybos ir net perteklinių valstybės finansų laikotarpis turi būti išnaudotas ne saldžių vaisių raškymui, bet esminių struktūrinių reformų įgyvendinimui. Be jų ateinančio dešimtmečio derlius gresia būti gerokai skurdesnis.

 

Indekso skaičiavimo metodiką ir daugiau informacijos (anglų kalba) „Swedbank Baltic Sea Region Reportgalima rasti čia: https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.