Žinių terasa

Būsto rinkoje daugėja sandorių skolintomis lėšomis

2016-08-24
Būsto rinkoje daugėja sandorių skolintomis lėšomis

„Swedbank“ pastebi, kad Lietuvos gyvenamojo būsto rinkoje mažėja sandorių, kurie sudaromi nuosavais pinigais ‒ gyventojai vis dažniau būstą įsigyja skolintomis lėšomis. Ryškiausi pokyčiai matyti šalies sostinėje, kur pasirašoma daugiau nei ketvirtadalis visų būsto sandorių. Pernai metais Vilniaus mieste pirmą kartą būsto sandorių skolintomis lėšomis buvo atlikta daugiau nei nuosavomis. Per pirmąjį šių metų pusmetį, Registrų centro duomenimis, įsigijimo sandoriai su paskola Vilniuje sudarė 52 proc. visos sandorių rinkos sostinėje. Tai yra 8 proc. punktais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais, kuomet tokių sandorių sostinėje buvo įregistruota 44 procentai.

Klaipėdoje gyvenamojo būsto sandoriai skolintomis lėšomis šiemet sudarė 47 proc., Kaune – 40 procentus. Trijuose didžiausiuose šalies miestuose yra įregistruojama beveik pusė visų būsto įsigijimo sandorių šalyje. Visoje Lietuvoje būsto įsigijimo su paskola sandoriai sudaro daugiau nei trečdalį rinkos (38 proc.).

„Ilgą laiką šalies nekilnojamo turto sandorių rinkoje stebėjome tendenciją, kai didžioji dalis gyvenamojo būsto buvo įsigyjama nuosavomis lėšomis. Dabar rinkoje vyksta persilaužimas – sandorių su bankų finansavimu dalis pastebimai auga. Jei 2014-aisiais tokio tipo sandorių buvo 29 proc., tai šiais metais sandorių skolintomis lėšomis dalis yra ūgtelėjusi kone 10 proc.“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, euro įvedimo išvakarėse 2014 m. nekilnojamo turto rinkoje prasidėjo pagyvėjimas. Euras suveikė kaip katalizatorius – laisvų nuosavų lėšų turėję gyventojai nusprendė jas investuoti į būstą. Į nekilnojamo turto rinką įsiliejusi santaupų banga po euro įvedimo atslūgo, tačiau rinka, skirtingai nei buvo prognozuota, išliko aktyvi. Šiuo metu aktyviausi yra tie gyventojai, kurie būstą įsigyja skolintomis lėšomis.

„Swedbank“ Privačių klientų tarybos vadovė pastebi, kad aktyviau skolintis būstui Lietuvos gyventojus skatina gerėjantys lūkesčiai dėl savo ateities. Prieš prisiimdami ilgalaikius finansinius įsipareigojimus gyventojai atsakingai įvertina ir pasveria, ar galės tų įsipareigojimų laikytis ne tik čia ir dabar, bet ir 10 ar 20 metų perspektyvoje. Neatidėlioti sprendimo skolintis būstui gyventojus taip pat skatina ir noras pasinaudoti rekordiškai žemų palūkanų aplinka.

Iš viso per pirmąjį 2016 metų pusmetį „Swedbank“ suteikė 172 mln. eurų vertės būsto paskolų – kone per pusę daugiau nei buvo paskolinta tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ suteiktos paskolos būstui vidutinis dydis šiuo metu siekia 53,4 tūkst. eurų (14 proc. daugiau nei 2015 m. pirmąjį pusmetį). Pradinis įnašas būstui įsigyti sudaro vidutiniškai 22 proc. visos būsto įsigijimo sandoriui reikalingos sumos, o būsto paskolos įmokoms skiriama mėnesio pajamų dalis – 26 proc. būsto paskolos gavėjo pajamų.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ duomenimis, pagal pasirašytas būsto paskolų sutartis beveik trečdalis turto (28 proc.) buvo įsigyta Vilniuje. Antroje vietoje – Klaipėda (15 proc.), toliau pagal gyventojų skolinimosi būstui aktyvumą rikiuojasi Kaunas (13 proc.). Nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje dažniau skolinasi aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys bei šeimas sukūrę didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžiaus vidurkis siekia 35 metus.

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.