Žinių terasa

Ar lietuvių skolinimosi ypatumai skiriasi nuo kaimynų?

2019-04-09
Ar lietuvių skolinimosi ypatumai skiriasi nuo kaimynų?

„Swedbank“ duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai vartojimui skolinasi daugiausiai Baltijos šalyse. Lietuvių vartojimo finansavimo sumos yra vidutiniškai 23 proc. didesnės nei latvių ir 5 proc. viršija estų vartojimo paskolų sumas. Lietuviai taip pat yra linkę skolintis ilgesniam laikotarpiui nei latviai ar estai.

 

Nors lietuviai vartojimo paskolų sutartis pasirašo ilgesniam laikotarpiui nei kaimynai, jie taip pat yra labiau linkę paskolas grąžinti anksčiau numatyto termino. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje paskolos grąžinimas anksčiau laiko sudaro 84 proc. nuotolinių sutarties pakeitimų atvejų, tuo metu Latvijoje ir Estijoje ši dalis siekia, atitinkamai, 71 ir 28 proc.

 

„Su tokiu dažnu lietuvių poreikiu anksčiau grąžinti paskolą galima sieti tai, kad lietuviai skolinasi ilgiausiam laikotarpiui, kuris vidutiniškai siekia 2 metus ir 9 mėnesius. Kas trečias (31 proc.) Lietuvos gyventojas renkasi 5 metų trukmės sutartį, kai tuo metu tokiam laikotarpiui įsipareigoti linkę tik 16 proc. latvių ir 18 proc. estų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.

 

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, Lietuvoje vidutinis paskolos dydis yra didesnis nei kitose Baltijos regiono šalyse – čia jis siekia 2,1 tūkst. eurų. Palyginimui, Latvijoje vidutinė vartojimo paskolos suma sudaro 1,7 tūkst., Estijoje – 2 tūkst. eurų.

 

Pasak T. Puliko, Lietuvoje ir Latvijoje didžiausias sumas skolinasi 31–45 m. klientai, ir jų paskolų suma siekia, atitinkamai, 2,3 tūkst. ir 1,8 tūkst. eurų. Estijoje didžiausią vidutinę sumą, kuri yra 2,2 tūkst. eurų, skolinasi vyresni gyventojai, sulaukę 45–60 m. amžiaus.

 

Didžiausias pajamas vartojimo paskolų gavėjai uždirba Estijoje – čia didesnioji dalis (22 proc.) besiskolinančiųjų vidutiniškai uždirba nuo 1,2 iki 1,6 tūkst. eurų. Lietuvoje 26 proc. ir Latvijoje 23 proc. vartojimo paskolų klientų uždirba vidutiniškai 500-700 eurų.

 

„Įvairiais skaičiavimais, Vilniuje gyvena panašus žmonių kiekis, kaip Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu sudėjus. Tačiau pasiskirstymas pagal paskolų gavėjų gyvenamąsias vietas Lietuvoje yra tolygesnis nei kitose Baltijos šalyse, kuriose gyventojų koncentracija sostinėse – gerokai didesnė. Vilniuje išduodama 27 proc. visų vartojimo paskolų, tuo metu Rygoje ši dalis siekia 58 proc., Taline – 49 proc.“, – pastebi „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

 

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, 90 proc. vartojimo paskolų sutarčių pakeitimų Baltijos šalių gyventojai atlieka nuotoliniu būdu naudodamiesi interneto banku.

 

„Visų Baltijos šalių gyventojai vertina galimybę nuotoliniu būdu valdyti savo vartojimo paskolos  sutartį – anksčiau laiko grąžinti pasiskolintą sumą ar jos dalį, pakeisti paskolos mokėjimo dieną, paskolai aptarnauti skirtą sąskaitą“, − komentuoja T. Pulikas.

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.