Žinių terasa

Verslo startas nuo nulio

2016-08-18
Verslo startas nuo nulio

Laurynas Dailydė, „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas

Pasigilinus į skirtingų tyrimų duomenis aiškėja, kad mums, lietuviams, verslumo netrūksta. Savo verslo norėtų imtis kas trečias ar net kas antras šalies gyventojas. Tačiau realybėje kalbos apie darbą sau į verslo liudijimą, individualiąją įmonę, mažąją bendriją ar akcinę bendrovę transformuojasi ne taip dažnai. Mąstant apie nuosavo verslo galimybes, daug kam Achilo kulnu tampa finansų planavimas. Kaip pradėti verslą, jei neturi „laisvų“ pinigų?

Egzistuoja gajus įsitikinimas, kad verslo pradžiai reikia „daug pinigų“, esą todėl dažniausiai verslą ryžtasi pradėti į ketvirtą dešimtmetį įkopę asmenys. Tie, kurie dirbdami samdomą darbą jau yra spėję pradiniam kapitalui sukaupti pakankamai lėšų.

Visgi tiesa yra kiek kitokia: nors startas nuosavomis lėšomis būtų paprastesnis, tačiau ir jų neturint galima planuoti verslą. Pradėti verslą Lietuvos regionuose padeda įvairios skatinimo programos – vienos jų suteikia vienkartines išmokas pradiniam kapitalui, kitos – mokestines lengvatas įdarbinti personalą. Ši parama yra rimta paspirtis brandinantiems idėją vieną dieną gerai pažįstamoje savo namų aplinkoje imtis nedidelio verslo, kuris leistų ir išgyventi, ir realizuoti save. Tokių sėkmingų „paraminio“ verslo starto istorijų rastume kiekviename regione. Be didelių užmojų žmonės mažesniuose miesteliuose pradeda pakankamai sėkmingą verslą, paremtą kokybe, geru aptarnavimu ar teikdami paslaugas, kurių iki tol miestelyje nebuvo.  

Šalies regionų verslumui valstybė šiuo metu skiria nemažai dėmesio, todėl verta susisiekti su savo savivaldybe ir pasidomėti, kokiomis programomis galėtų pasinaudoti verslo naujokai. Tokiu būdu dalis Lietuvos verslininkų savo verslą galėtų pradėti ir be nuosavo kapitalo, tereikia suspėti į šį paramos traukinį.

Kitas alternatyvus finansavimo šaltinis – verslo partneris ar vadinamasis verslo angelas. Turint idėją, žinių ir verslo planą, belieka susirasti patikimą partnerį, kuris turėtų lėšų ir ieškotų verslo idėjos joms investuoti. Taip kuriant verslą su partneriu teks dalytis ir rizika, ir pelnu, ir, žinoma, sprendimų priėmimu. Dalytis verslo valdymu tektų ir pasirinkus verslo angelą. Dažnu atveju jie, įnešę didžiąją dalį kapitalo, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus arba net perima naujosios įmonės valdymą.

Tokio tipo finansiniai partneriai gerokai skiriasi nuo bankų. Pastarieji orientuojasi į konservatyvų augimą, į pastovumą ir tvarumą, todėl finansuoja ne tik didelę grąžą teikiančias įmones, bet ir smulkųjį ir vidutinį verslą, verslą regionuose, taip pat savivaldybės subsidijuojamą verslą bei tą, kuris gauna paramą iš ES. Tuo tarpu verslo angelai dažniausiai orientuojasi į sritis, kurios yra imlios kapitalui ir kuriose yra didelio uždarbio galimybė. Jų tikslas – greita, agresyvi verslo plėtra, kuri leistų per trumpiausią laikotarpį (2-3 metus) verslą užauginti ir pelningai parduoti tiems patiems verslo kūrėjams arba naujiems investuotojams. Taip veikia dauguma rizikos ir privataus kapitalo fondų, nuolat skenuojančių rinką ir ieškančių verslo idėjų, kurios gali „iššauti“ per trumpą laiką.

Bankai taip pat gali tapti finansiniu partneriu verslo naujokams, kurie yra pasiruošę skolintis. Tai reiškia – yra įvertinę savo finansinius poreikius ir supranta, kaip valdomos įmonės nuosavos lėšos, tiksliai žino, kam panaudos pinigus ir kaip juos grąžins, yra apskaičiavę, kokią naudą gaus paėmę paskolą. T. y., kiek paskola padės pritraukti naujų klientų, kaip pagerins (ir pabrangins) paslaugos kokybę ar padės išplėsti paslaugų spektrą. Taip pat svarbu įsivertinti, ar gauta nauda bus tvari, kad sprendimas skolintis nepastumtų įmonės į rizikos zoną.

Beje, iš pradedančių verslininkų vis dar sulaukiu tradicinio klausimo – ar naujai steigiamiems verslams apskritai verta dėl finansavimo kreiptis į banką? Ar bankas skolina vieno žmogaus verslui? O amatininkui, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą? Taip, skolina. Prieš dešimtmetį jiems būtų buvę sunku tikėtis net pokalbio banke dėl paskolos, tačiau šiandien bankai kredituoja ir juos. Visgi kredituojamas ne kiekvienas, kuris nori daryti verslą ir dirbti sau. Verslininkai, kurie planuoja kurti verslą tik gavę paskolą, retai būna sėkmingi. Todėl, kai vertiname finansavimo poreikius ir matome, kad klientas paskolos paraišką užpildė norėdamas tik pasitikrinti idėją ir savo finansines galimybes (o tai, beje, nutinka ne taip ir retai), greitai atsisveikiname. Jei idėjos įgyvendinimo pagrindinė sąlyga yra paskola, o verslo kūrėjas nėra pasiruošęs pats investuoti, vadinasi, didelio jo asmeninio suinteresuotumo sėkme nėra.

Naujai kuriamam verslui lėšas iš banko besiskolinantis žmogus turi dvi alternatyvas: skolintis įmonės vardu ir laiduoti asmeniškai, arba skolintis savo vardu kaip fiziniam asmeniui. Minimali banko skolinama suma 1,5-2 tūkst. eurų. O kur brėžiamos lubos, tiksliau, kokia suma, kai garantas yra žmogus, jo pajamos arba kiti turimi alternatyvūs pajamų šaltiniai, yra laikoma „protinga“ verslo startui? Kai verslą asmeninėmis ar banko lėšomis kuria vienas žmogus, suma, kuria jis gali rizikuoti, neturėtų viršyti 30 tūkst. eurų. Dažniausiai tradiciniam verslui Lietuvoje pradėti tokios sumos ir užtenka. Taigi gerai atlikus namų darbus ir tinkamai planuojant, nuosavų lėšų verslui pačiame pradiniame etape gali ir neprireikti.

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.