Žinių terasa

Y karta augina smulkųjį verslą

2016-09-23
Y karta augina smulkųjį verslą

 

Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje imtis verslo išdrįsdavo nedažnas – gyventojai mieliau rinkdavosi būti samdomais darbuotojais. Tačiau keičiantis kartoms, keičiasi ne tik situacija rinkoje, bet ir visuomenės požiūris į smulkųjį verslą. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pastebi, kad Y kartos atstovai nuosavo verslo imasi aktyviau ir drąsiau, nei tai darė jų tėvai.

Keičiasi požiūris į nuosavą verslą

„Ilgą laiką visuomenėje dominavo įvairūs nepalankūs stereotipai, susiję su nuosavu verslu ir verslininkais. Tai viena priežasčių, kodėl dauguma X kartos atstovų rinkosi samdomą darbą. Tačiau bendraudami su įmonėmis pastebime, kad vadinamoji „tūkstantmečio“ karta, gimusieji tarp 1980-ųjų ir 2000-ųjų metų, vis drąsiau imasi iniciatyvos ir nusprendžia užsiimti individualia veikla ar kurti nuosavą verslą“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais pagal verslo liudijimus ar užsiimdami individualia veikla dirbo 10 tūkst. jaunų (16-29 metų amžiaus) asmenų, registruotų Lietuvos darbo biržoje. Tai yra 4 tūkst. daugiau nei 2014 metais.

Pasak O. Bložienės, Y kartos verslininkai gerokai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Dabartinių trisdešimtmečių – Y kartos atstovų – tėvai karjeros nuosekliai siekdavo vienoje įmonėje, kurioje dirbdavo keliolika ar net keliasdešimt metų. Tuo tarpu Y kartai, augusiai laisvesnėje visuomenėje, svarbu dirbti mėgstamą ir leidžiantį realizuoti save darbą.

„Tūkstantmečio kartos atsineštos asmeninės savybės ir kitoks požiūris į darbą bei šeimą formuoja ir visai kitokią smulkaus verslo kultūrą. Jauni žmonės imasi verslo norėdami įgyvendinti savo idėjas, užsiimti mėgstama veikla, siekdami dirbti jiems priimtinomis darbo valandomis ir suderinti darbą su šeima ir asmeniniais interesais. Būdami drąsesni rizikuoti ir atviresni galimybėms, jie dažniau priima sprendimą imtis nuosavo verslo“, – Y kartos verslininkų bruožus vardija „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tokie Y kartos lūkesčiai, pasak O. Bložienės, prisideda prie smulkiojo verslo auginimo ir stiprinimo šalyje bei padeda keisti visuomenės požiūrį į verslininką.

Motyvavo noras būti nepriklausoma

Smulkiajam verslui stiprinti skirtame „Swedbank“ projekte „Kiekvienas gali būti didelis“ dalyvaujančio drabužių prekės ženklo „Adatytė“ vadovė Diana Lucinavičiūtė – Y kartos verslininkė.

Prieš kelerius metus į savo rankas perėmusi šeimos verslą ir pradėjusi kurti ryškiaspalvius drabužius, 31-erių metų moteris tikino, kad anksčiau net nebūtų galėjusi pagalvoti, kad imsis nuosavo verslo.

„Ilgai bėgau nuo šios veiklos, bet dėl įvairių gyvenimo aplinkybių norėjosi papildomai užsidirbti. Pradėjusi nuo paprastų siuvinių po kurio laiko kartu su mama ėmiausi kurti drabužius, ir šiandien jau galiu pasiūlyti darbo vietą ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms“, – pasakoja D. Lucinavičiūtė.

Pačios ekonomikos krizės įkarštyje perėmusi šeimos verslą D. Lucinavičiūtė visada norėjo būti nepriklausoma – ir priimdama sprendimus, ir valdydama finansus. Tačiau imtis verslo ji apsisprendė tik labai gerai apgalvojusi bei įvertinusi savo galimybes.

„Artimųjų ir draugų rate mačiau, kaip skuboti ir nepamatuoti sprendimai neretai baigdavosi nesėkme. Galbūt kažkam atrodo, kad į verslą galima pasinerti „stačia galva“, tačiau man svarbu turėti labai aiškų ir konkretų verslo planą, matyti, kiek ir kada galiu investuoti. Jaučiu atsakomybę ne tik sau, bet ir savo darbuotojams, partneriams ir, svarbiausia, savo klientams“, – kalbėjo D. Lucinavičiūtė.

Dar tik galvojantiems apie verslo kūrimą D. Lucinavičiūtė pataria verslą planuoti ne metams ar dvejiems metams, o ilgesniam laikotarpiui ‒ mažiausiai penkiems metams ar net dešimtmečiui. Ji taip pat siūlo labai gerai apgalvoti investicijas. Pavyzdžiui, verslo pradžioje naudotis turima sena ar nuomota įranga, kurią, verslui įsivažiavus, galima atnaujinti. Taip apsisaugoma nuo galimų nuostolių verslo nesėkmės atveju.

„Tačiau bene pats svarbiausias dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti prieš imantis verslo, yra asmeninis tikslas ir pasiryžimas auginti savo verslą. Kiekvienas pradedantis verslą turėtų atsakyti sau, ar yra pasiryžęs bent artimiausius kelerius metus verslui atiduoti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę“, – sakė D. Lucinavičiūtė, kuri pirmųjų savo atostogų išėjo po trejų metų nuo nuosavo verslo pradžios.

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.