Žinių terasa

Susirgus lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse

2019-04-18
Susirgus lietuvių pajamos nukenčia mažiausiai Baltijos šalyse

Susirgę ir savaitę negalėdami dirbti Lietuvos gyventojai patirtų mažiausių finansinių praradimų, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, atskleidė „Swedbank“ skaičiavimai. Be to, lietuviai vieninteliai Baltijos šalyse gauna nedarbingumo išmoką jau pačią pirmą ligos dieną.

 

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, remiantis kelių apklausų duomenimis, praktiškai kas penktas šalies gyventojas sirgdamas eina į darbą, nes bijo netekti pajamų. Tačiau taip nesirūpinti savo sveikata vargu ar verta, nes sirgdami vieną savaitę lietuviai netenka mažiau pajamų, lyginant su kaimynais latviais ir estais.

 

„Savaitę trunkančio nedarbingumo dėl ligos atveju 500 eurų, atskaičius mokesčius, gaunantis gyventojas Lietuvoje per savaitę netektų 40 eurų arba 8 proc. savo pajamų, Latvijoje 43 eurų arba 9 proc., Estijoje 65 eurų arba 13 proc. Tiesa, dalį lėšų mažai uždirbantys estai galėtų susigrąžinti vėliau, deklaravę savo pajamas“, – skaičiavimus komentuoja J. Cvilikienė.

 

Tačiau pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, yra ir kitas svarbus aspektas, kurio vertėtų nepamiršti. Medikai rekomenduoja pirmąsias virusinės ligos dienas likti namuose ir ilsėtis. Jei tokiu atveju darbuotojas eina į darbą, yra didelė galimybė užkrėsti daugiau žmonių. Be to, rizikuojama susirgti dar labiau, o sveikatos atstatymas tada, kai liga jau sustiprėjo, yra sudėtingesnis ir neretai brangesnis procesas.  

 

„Lyginant Baltijos šalių ligos išmokas įdomu tai, kad Estijoje ji nemokama pirmąsias tris ligos dienas, Latvijoje tokia išmoka nemokama pirmą ligos dieną. Tuo metu Lietuvoje ligos išmoka mokama nuo pirmos ligos dienos, ją pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, už vėlesnes dienas – jau „Sodra“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Situacija, pasak jos, lietuviams tampa nepalanki, kai sergama ilgiau arba gyventojo pajamos yra didesnės, pavyzdžiui, 800 eurų, atskaičius mokesčius. Lietuvoje sirgdamas dvi savaites 800 eurų į rankas uždirbantis žmogus netektų kiek daugiau nei 84 eurų arba 10,5 proc. pajamų, Latvijoje 69 (8,6 proc.), Estijoje beveik 137 eurų (17,1 proc.) pajamų.

 

Kai nedarbingumo pažymą tenka imti norint pasirūpinti sergančiu vaiku, mažiausiai pajamų dėl to praranda Latvijos gyventojai. Pavyzdžiui, dėl savaitę sergančio vaiko slaugos 500 eurų uždirbančio gyventojo pajamos Lietuvoje sumažėja daugiau nei 27 eurais arba 5,6 proc. pajamų. Esant analogiškai situacijai Latvijoje ir Estijoje darbuotojas netenka, atitinkamai, 12 eurų (2,5 proc.) ir 37 eurų (17,4 proc.).

 

„Net esant pakankamai geroms valstybės garantijoms, nedarbo dėl ligos atvejais papildomą finansinį saugumą gali užtikrinti santaupos. Reikia nepamiršti, kad ligos išmoką gausime praėjus jau kuriam laikui po ligos, tačiau sergant mums prireiks ne tik lėšų kasdienėms išlaidoms – tikėta, kad reiks skirti pinigų papildomoms gydymo priemonėms, kurių valstybė nekompensuoja. Taigi kuo didesnę finansinę pagalvę turėsime sukaupę, tuo mažiau mus gąsdins dėl ligos sumažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos“, – sako J. Cvilikienė.

 

Kaip rodo 2018-ųjų metų „Swedbank“ gyventojų apklausa, trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų, taupo nereguliariai ir tik konkretiems pirkiniams. Siekdami didesnio finansinio saugumo ateityje, santaupų tam stengiasi atidėti kas ketvirtas lietuvis arba 25 proc. šalies gyventojų.

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.