Žinių terasa

Pasaulio ekonomika ant bangos, bet krantas netoli

2018-01-24
Pasaulio ekonomika ant bangos, bet krantas netoli

„Swedbank“ didina šių metų pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimo prognozes, tačiau mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Po įspūdingo praėjusių metų spurto Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 3,2 procento, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Visgi toks augimo tempas turėtų išlikti pakankamas, kad skatintų atlyginimų augimą bei nedarbo ir socialinės atskirties mažėjimą.

 

2017 metais įsibėgėjęs daugelio pasaulio šalių ekonomikų augimas neblėsta ir šiemet. Tam įtakos ir toliau turi gerėjantys gyventojų ir įmonių lūkesčiai, auganti tarptautinė prekyba bei atsigaunančios investicijos.

 

„Prognozuojame, kad pasaulio ekonomikos augimas paspartės iki 3,9 proc., JAV iki 2,6 proc., Rusijos – iki 2,3 procento. JAV ekonomiką šiemet  pakaitins priimta mokesčių reforma, tačiau ilgalaikio klestėjimo ji, tikėtina, neatneš, o greičiausiai dar labiau padidins socialinę atskirtį ir kai kurių gyventojų grupių nepasitenkinimą“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 

Euro zonos, svarbiausios lietuviškų prekių eksporto rinkos, augimas turėtų išlikti panašus kaip pernai ir siekti 2,3 procento. Vis tik šis ciklinis pakilimas gali neužsitęsti – ekonomistai 2019 metais įžvelgia keletą veiksnių, dėl kurių beveik visų didžiųjų išsivysčiusių ir besivystančių pasaulio ekonomikų augimas gali lėtėti.

 

„Jau kitais metais augimą lėtinti gali pradėti darbo jėgos trūkumas, didėsianti infliacija bei, tikėtina, kilsiančios palūkanos, taip pat aukštas įsiskolinimo lygis bei į lubas besiremiantys lūkesčiai. Nors pasaulio ekonomika grakščiai plaukia ant bangos ir greičiausiai seklumų išvengs, tačiau nemalonaus scenarijaus rizika išlieka nemaža. Geopolitinės įtampos, protekcionizmas bei byrantys daugiašaliai prekybos susitarimai, o taip pat plataus masto kibernetinės atakos ar net kariniai konfliktai – visa tai gali greitai pakeisti nuotaikas ir ekonomikų judėjimo kryptį“, – komentuoja N. Mačiulis.

 

Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja, bet iššūkiams pasiruošta

„Swedbank“ ekonomistai Lietuvos BVP augimo prognozę šiems metams sumažino 0,3 procentinio punkto iki 3,2 procento. Augimo lėtėjimui daugiausiai įtakos turės daugiau nei per pusę sumažėsiantis eksporto augimas – nuo 12 proc. pernai iki 5 proc. šiemet.

 

„Eksporto augimą slopins ne paklausa, bet ribotos galimybės didinti gamybos apimtis. Gamybinių pajėgumų panaudojimo rodiklis išlieka istorinėse aukštumose, o įmonės į plėtrą pastaraisiais metais investuoja gana atsargiai, todėl galimybių išlaikyti aukštų eksporto augimo tempų, tikėtina, nepavyks. Vis tik šiemet ir toliau turėtų blizgėti paslaugų eksportas, pernai augęs daugiau nei penktadaliu. Svarbu, kad auga ne tik transporto ir turizmo, bet ir aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugų eksportas“, – sako N. Mačiulis.

 

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, namų ūkių vartojimo augimas išliks stabilus. Nors prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nežymiai, iki 7 procentų, tačiau tuo pačiu metu mažės ir infliacija, kuri šiemet turėtų trauktis iki 3,3 procentų. „Gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos, todėl jų perkamoji galia didės. Svarbu ir tai, kad šiemet tikėtinas tolygesnis atlyginimų augimas – jį pajus daugiau darbuotojų daugelyje ūkio sektorių“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

 

Nedarbo lygis turėtų nukristi žemiau 7 proc. kartelės, tačiau dėl nepalankių demografinių tendencijų užimtųjų skaičius ir šiais, ir kitais metais turėtų šiek tiek mažėti. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad emigracijos pikas jau praeityje.

 

„Tikėtina, kad šiemet dėl emigracijos prarasime mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų – prognozuojame, kad iš Lietuvos išvyks 39 tūkst. gyventojų, tačiau iš emigracijos sugrįš ir iš kitų šalių atvyks apie 30 tūkst. gyventojų. Jei šis scenarijus taptų realybe, tai būtų mažiausia grynoji emigracija nuo šio amžiaus pradžios“, – komentuoja N. Mačiulis.

 

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant lėtesnio BVP augimo, kuris 2019 metais turėtų sumažėti iki 2,5 proc., galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuva yra gerai pasiruošusi galimiems iššūkiams. Pagrindiniai šalies finansinės sveikatos rodikliai yra geri – užsienio prekyba išlieka subalansuota, valdžios sektoriaus biudžetas jau trečius metus iš eilės bus perteklinis, valstybės skolinimosi kaina arti istorinių žemumų, gyventojų ir įmonių finansiniai įsipareigojimai kuklūs, o santaupos – rekordinės. 

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.