Žinių terasa

Virtualios erdvės pavojai: kaip nepakliūti į spąstus

2013-12-17
Virtualios erdvės pavojai: kaip nepakliūti į spąstus

Interneto, vadinamo neribotų galimybių šaltiniu, naudotojų gretos nuolat auga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. 2012 m. Eurobarometro tyrimo duomenimis, Europoje internetu naudojosi 71 proc. europiečių ir 65 proc. lietuvių. Dažniausiai šalies gyventojai internete skaito naujienas, naudojasi elektroniniu paštu ir elektroninės bankininkystės paslaugomis, tuo tarpu europiečių populiariausių veiklų internete trejetukas - elektroninis paštas, naujienų skaitymas ir prekių bei paslaugų pirkimas. Vis dėlto, internete slypinčios galimybės neišvengiamai susijusios ir su pavojais. Kaip jų išvengti ir nepakliūti į nusikaltėlių elektroninėje erdvėje spąstus pataria „Swedbank" Finansų instituto ekspertai. 

  • Įsitikinkite, ar neatsidūrėte kreivų veidrodžių karalystėje. Elektroninė erdvė kartais gali pavirsti Alisos šalimi, kurioje realybė susipina su prasimanymu ir sunku būti tikram, kas yra kas. Tokią kreivų veidrodžių karalystę sugeba sukurti gudručiai, norintys išvilioti svetimus pinigus. Vienas populiariausių sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdų - populiarių prekybos internetu tinklalapių, bankų svetainių padirbinėjimas, dar kitaip vadinamas phishing‘u (angl. pishing). Dažniausiai svetainė atrodo kaip originalas, tačiau įvedus joje asmens duomenis, mokėjimo kortelių informaciją, ji atsiduria pas sukčius. „Kerus" prasklaidyti nesunku - atėjus laikui suvesti mokėjimo informaciją, pažvelkite į internetinio adreso eilutę: jeigu adresas joje neprasideda „https://", o laukelio pradžia nenusidažė žalia spalva, vertėtų sunerimti. Be to, esant saugiam prisijungimui, naršyklės adreso juostoje turėtų atsirasti spynelės piktograma. Taip pat nepamirškite, jog neverta pasikliauti išpardavimus siūlančiais elektroniniais laiškais, gautais iš nežinomų interneto parduotuvių ir atidžiai peržiūrėti prašomas paspausti nuorodas - melagingi interneto adresai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žinomų įmonių pavadinimai, neretai naudojama nusikaltėlių strategija.
  • Pasirinkite saugiausią atsiskaitymo būdą. Dažniausiai lietuviai pirkdami internetu naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis - Statistikos departamento duomenimis, 2011-aisiais šį būdą naudojo 62 proc. elektroninėje erdvėje už prekes ar paslaugas atsiskaičiusių gyventojų. Perpus mažiau interneto naudotojų pateikė kredito ar debeto kortelės duomenis, dar 26 proc. - atsiskaitė grynaisiais atsiimdami prekę ar pervedė pinigus paprastuoju banko pavedimu. Tuo tarpu pasaulyje labiausiai paplitęs ir bene saugiausias atsiskaitymo būdas yra „PayPal" sąskaita, kuri ypač pravarti perkant bilietus, keliones, apsiperkant užsienio elektroninėse parduotuvėse. Vienas didžiausių tokio atsiskaitymo būdo privalumų yra tas, jog kreditinės arba internete naudotis pritaikytos debetinės kortelės duomenys saugomi patikimoje bazėje ir nepateikiami pardavėjui. Atsiskaitant tiesiog kreditine kortele dėmesio saugumui teks skirti daugiau - naudokitės savo banko teikiamomis saugaus atsiskaitymo internete paslaugomis ir patys laikykitės saugumo priemonių. Viena iš tokių - atsiskaitymams nenaudoti kreditinės kortelės, kuriose laikote visas savo laisvas lėšas. Atsiskaityti už prekes galima ir tarptautiniu pavedimu, tačiau tokiu atveju teks sumokėti nemažą aptarnavimo mokestį, todėl pavedimus geriausia naudoti atsiskaitant šalies viduje.
  • Nedalinkite slaptažodžių į kairę ir į dešinę. Neretai sukčiai elektroninio pašto dėžutes užverčia „ypatingai svarbiais" pranešimais, kuriuose bankas ar valstybinė institucija prašo gyventojų pateikti asmeninę informaciją. Tokio prašymo pretekstas gali būti labai įvairus - profilaktiniai darbai, ryšio sutrikimas ar sistemos atnaujinimas. Dažniausiai laiškuose naudojami žinomų įmonių logotipai, kreipiamasi mandagiai ir kartu primygtinai, kuriamas svarbumo ir skubumo įspūdis. Beveik visada raginama atsakyti į pranešimą arba spustelėti jame esančią nuorodą, bei, žinoma, įvesti svarbius asmeninius duomenis: asmens kodą, PIN kodą, sąskaitos numerį. Tačiau kiekvienam interneto naudotojui reikia atminti, jog bankas ar kita institucija elektroniniu paštu ar telefonu asmeninės informacijos niekada neprašo, tad visi panašūs „svarbūs" laiškai yra ne kas kita kaip sukčių pinklės. Jei vis dar abejojate, gavę tokį laišką paskambinkite turimu tariamo siuntėjo kontaktiniu telefonu (ne telefonu nurodytu el. pranešime) ir įsitikinkite, kad jis tokį laišką Jums išsiuntė.
  • Pasitelkite kūrybingumą galvodami slaptažodžius. Jei seifo duris atidaro raktas, tai priėjimą prie elektroninės banko sąskaitos suteikia slaptažodis. Lengvai atspėjamas ir retai keičiamas, jis gali tapti lengvu nusikaltėlių grobiu. Nepaisant to, 2012 m. Eurobarometro tyrimo duomenimis, savo elektroninės bankininkystės slaptažodį per 12 mėnesių pakeitė vos 19 proc. europiečių. Lietuvos gyventojai šiuo atveju pareigingesni - atitinkamas nuošimtis siekia 45 proc., tačiau ir likusiai pusei Lietuvos slaptažodžių svarbos nuvertinti nederėtų. Jei tik leidžia techninės galimybės, slaptažodžiuose naudokite didžiąsias ir mažąsias raides, skaičius ir simbolius. Sunkiau atspėti tokią kombinacija, kuri nereiškia kalboje naudojamų žodžių. Taip pat rekomenduotina skirtingiems tinklalapiams sukurti skirtingus slaptažodžius, o ne tą patį slaptažodį naudoti prisijungiant tiek prie elektroninio pašto, tiek prie Facebook profilio ar pamėgtos elektroninės parduotuvės. Naudojant skirtingus slaptažodžius galima išvengti skaudžių pasekmių, kai į netikrą svetainę suvestus duomenis sukčiai panaudoja prisijungimui prie kitų Jūsų naudojamų elektroninės erdvės paslaugų.
  • Periodiškai apžiūrėkite savo finansinį „ūkį". Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tokiu posakiu vadovaujasi sukčiai, pavogę mokėjimo kortelės duomenis ir kas mėnesį nuskaičiuojantys po simbolinę sumą, užuot iš karto ištuštinę visą sąskaitą. Taip neatkreipiamas aukos dėmesys - juk dėl menkos sumos dažnam nesinori aiškintis. Norint išvengti tokių bėdų, verta nuolat peržiūrėti savo užsakymų patvirtinimus, mokėjimo ir kreditinių kortelių išrašus ir įsitikinti, jog pinigai nuskaičiuojami tik už padarytus pavedimus. Sekti pinigų perlaidas bus lengviau, jei naudosite tik vieną kortelę, ir geriausia - kreditinę. Jos naudotojo asmeninė atsakomybė kam nors nelegaliai panaudojus kreditinę kortelę yra labiau apribota, tuo tarpu naudojant banko debeto kortelę, savininkas asmeniškai atsako už visą savo banko sąskaitos balansą. Be to, kreditinė kortelė, turinti mažą kredito limitą, internete tinka labiau, nes riboja galimų pavogti pinigų kiekį.
  • Virusai sukelia ne tik slogą. Dažnai nusikaltėliai elektroninėje erdvėje prašo potencialių aukų atidaryti priedus ar nuorodas, kurios gali „užkrėsti" kompiuterį virusu arba šnipinėjimo programa. Pastarasis įrankis gali įrašyti klavišų paspaudimus, pavyzdžiui, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, ir išsiųsti informaciją nusikaltėliui. Todėl prieš atidarydami bet kokias nuorodas ar priedus, gautas elektroniniu paštu, būkite atidūs. Nors tokios programos kaip „Outlook" ir „Microsoft Outlook Express" automatiškai blokuoja tam tikrų tipų dokumentus, kurie gali platinti virusus, geriausias priešnuodis prieš juos - naujausios ir nuolat atnaujinamos antivirusinės programos. Taip pat pravartu bent minimaliai domėtis kompiuterių saugumo problemomis, kadangi vien žinojimas, ko verta saugotis ar kas kelia įtarimą, bei budrumas dažnai gali išgelbėti nuo netikėtų problemų.
  • Savas kompiuteris - saugesnis. Susiruošę „keliauti" į elektroninę parduotuvę, naudokite tik savo kompiuterį, o ne esantį interneto kavinėje, darbe ar pasiskolintą iš draugo. Juk niekada nesate tikri, jog juose nėra įdiegtas klaviatūros paspaudimų registras, galintis atkurti surinktus slaptažodžius. Net ir būnant užsienyje, kur nėra galimybės naudoti savo kompiuterio, lėktuvų bilietų ar kitų prekių pirkimą geriau patikėti namuose likusiems artimiesiems. Taip pat pasistenkite nesiųsti asmeninės informacijos įprastuose elektroniniuose pranešimuose, kadangi jie - tarsi atvirukai - nėra užšifruoti. Jei būtina perduoti asmeninę informaciją elektroniniu paštu, geriausia naudoti programą „Outlook", kuri leidžia pasirašyti skaitmeniniu parašu ir asmeninius duomenis užšifruoti.
  • Džiūgauti dėl mažos kainos verta ne visada. Maža prekės kaina veikia kaip psichologinis motyvas ir efektyvus masalas, kuriuo naudojasi ir elektroninės erdvės sukčiai. Išmanydami psichologiją, kainos argumentą jie geba paversti lemiamu, o tuomet apie saugumą galvojama mažiausiai. Pavyzdžiui, kai kuriuose užsienio automobilių pardavimo tinklalapiuose galima rasti puikių automobilių siūlomų už 20-30 proc. mažesnę kainą nei įprastai, o jais susidomėjusių pirkėjų prašoma pervesti avansą. Be abejo, gavę pinigus pardavėjai dingsta, o pirkėjai lieka ir be pinigų, ir be automobilio. Tokiems nusikaltimams dažniausiai būdingi du požymiai - parduodamos prekės kaina yra įtartinai maža, o avansą prašoma pervesti per pinigų perlaidų sistemą Western Union. Atsargiai reikėtų vertinti ir pernelyg aktyvų pardavėjo bendravimą, o jei patrauklus sandoris vis dėlto yra „švarus", visuomet reikėtų neužmiršti, jog paskelbta kaina nebūtinai yra galutinė - kainą didina pristatymo mokestis, jei perkama ne Europos Sąjungoje - importo muito, pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai.
  • Pasinaudokite esama pagalba. Elektroninės erdvės saugumas yra ne vien ja besinaudojančio asmens reikalas. Nemažai veiksmingų priemonių siūlo ir atsakingos valstybinės bei Europos institucijos. Patartina nerizikuoti ir nepirkti internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą. Be to, įsigijus prekę būtinai atsispausdinti ar išsisaugoti užsakymo kopiją su patvirtinimo numeriu. Jei paslaugas ar prekes pirkote Lietuvoje registruotame elektroninės prekybos puslapyje, dėl savo teisių galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o duomenų vagystės atveju vertėtų prisiminti dar vieną instituciją - Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Raktažodžiai:

Asmeniniai finansai
Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.