Žinių terasa

Trumpalaikis skolinimasis: nemokamas sūris – tik pelėkautuose

2014-03-27
Trumpalaikis skolinimasis: nemokamas sūris – tik pelėkautuose

Statistika rodo, kad gyventojų įsiskolinimai auga sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tokia tendencija sufleruoja, kad dalis žmonių skolinasi pernelyg lengva ranka, paskolas laikydami ne investicija, kuriančia vertę, o papildomomis pajamomis, kurios leidžiamos kasdienėms reikmėms. Lengvai prieinami kreditai, nors ir nedidelėmis sumomis, ilgainiui gali virsti nuo kalno besiridenančia sniego gniūžte ir užkrauti nelengvą skolų kuprą. Į ką derėtų atsižvelgti, norint išvengti tokio scenarijaus, pataria „Swedbank" Finansų instituto ekspertai.

Pirmiausia turbūt derėtų apibūdinti trumpalaikį skolinimąsi ir jo ypatybes. Taigi:

  • trumpalaikis skolinimasis - tai paskolos iki 5 metų periodui, išduodamos sąlyginai nedidelėmis sumomis ir dažnai be papildomų užtikrinimo priemonių (turto įkeitimo ar asmens laidavimo);
  • tai viena brangiausių kredito rūšių: kreditorius, nereikalaudamas papildomo užtikrinimo, didesnėmis palūkanomis bando apsidrausti nuo dalies paskolų negrąžinimo rizikos;
  • finansiškai tai mažiausiai argumentuotas skolinimasis: nedidelės sumos trumpam laikui paprastai pasiskolinamos buities pagerinimui, konkrečiam pirkiniui arba tiesiog „pritrūkus iki algos", o tai dažniausiai nesukuria jokios investicinės vertės;
  • tai vienas paklausiausių skolinimosi būdų - dėl žemos reikalavimų kartelės tokias paskolas gali gauti ir mažesnes finansines galimybes nei, pvz., būsto paskolos atveju, turintys gyventojai.

Apibendrinant galima konstatuoti: nepaisant dviženklių ar net triženklių palūkanų, trumpalaikis skolinimasis yra bene populiariausia kredito rūšis. Susigundyti išties lengva - mažos sumos, paprastai nėra jokio turto įkeitimo ar laidavimo, kartais net nebūtina turėti stabilių pajamų. Pritrūko lėšų naujiems batams ar kosmetikai? Artėja giminaičio jubiliejus ir reikia dovanos? Vienas du, ir per dešimt minučių sąskaita pasipildo keliomis šimtinėmis. Tačiau šioje paprastoje schemoje slypi daug pavojų, į kuriuos ne visi atkreipia tinkamą dėmesį ir kurie gali įsukti į nesibaigiančią skolinimosi karuselę.

Tad prieš dedant parašą ant trumpalaikio kredito sutarties, „Swedbank" Finansų instituto ekspertai siūlo pagalvoti apie:

  • Priežastis, dėl kurių skolinamasi. Skolinimasis laikomas pagrįstu tuomet, kai skolintos lėšos kuria vertę. Pavyzdžiui, paskola būsto įsigijimui, studijoms ar verslui - tai investicija, kuri ateityje gali atnešti potencialią grąžą. Net ir automobilis, jei jis padės suderinti šeimą ir darbą ar gauti didesnį atlygį, gali ilgainiui atsipirkti. Bet nusipirkus naujų drabužių, buitinės technikos, išleidus pinigus pramogoms ar atostogoms, laimėjimas abejotinas - tokių pirkinių vertė iškart po įsigijimo pradeda smukti, o jie nepadeda padidinti pajamų ar sumažinti išlaidų. 
  • Skolinimosi sąlygas. Jei visgi apsisprendėte, kad skolinimosi poreikis yra pagrįstas, svarbu tinkamai pasirinkti kreditorių. Šiais laikais, kai paskolinti gali ne tik giminaičiai, draugai ir bankai, bet ir nepažįstamos bobutės, būtina detaliai išsinagrinėti kreditorių siūlomas sąlygas. Trumpalaikiam skolinimuisi aktualiausia yra bendra paskolos kaina, kuri susideda ne tik iš kasmėnesinių palūkanų, bet ir vienkartinių administracinių mokesčių. Vertinant palūkanas, svarbu lyginti metinę jų normą. Jei žvelgsite į vieno mėnesio ar vienos dienos palūkanas, kaip dažnai peršama reklamose, skaičiai bus apgaulingai maži. Pavyzdžiui, „0,5 proc. už vieną dieną" skamba priimtinai ir nebaugiai, bet jei skolinamasi metams, tai jau taptų 182,5 proc. Galima paskaičiuoti ne procentine, o vertine išraiška. Jei daiktas kainuoja 100 Eur, tai jį įsigijus su paskola, kuriai taikomos vos 0,5 proc. už dieną palūkanos, po 6 mėn. jo kaina išaugs iki 190 Eur, o su paskola, kuriai taikoma 15 proc. metinių palūkanų norma - vos 107,5 Eur. Taigi, visuomet verta pasitikrinti, ką iš pirmo žvilgsnio maži skaičiai reiškia iš tiesų.
  • Ar verta permokėti? Trumpalaikės paskolos ėmimo procesas labai paprastas - dažnai pakanka nusiųsti SMS žinutę ar užpildyti el. paraišką. Tačiau mainais už tai prašoma susimokėti, ir nemažai. Kaip parodė prieš tai minėtas pavyzdys, toks skolinimasis gali papildomai atsieiti kone paskolos dydžio sumą. Tad derėtų įvertinti, ar procedūrų paprastumas vertas tokių pinigų bei sutaupyto vizito į kredito įstaigą.
  • Kiek išties lėšų reikia? Kai kurie kreditoriai turi žemutinę ribą, t.y. mažiausią paskolos sumą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu, kai piniginę galima nuolat papildyti keliomis dešimtinėmis „smulkioms išlaidoms". Tačiau jei reikalinga suma yra mažesnė nei 50 Eur, vargu ar apskritai skolinimosi poreikis yra pagrįstas. Nenumatytiems atvejams, tokiems kaip liga ar sudužęs automobilio žibintas, turėtų būti naudojamos santaupos. Žinoma, ne visi jų turi, tačiau galbūt labiau apsimokėtų pakeisti elgesio strategiją - pavyzdžiui, kurį laiką pavaikščioti pėstute ir palūkėti kitos algos?
  • Kada ir kaip grąžinsite paskolą? Net jei pasiskolinta suma nėra didelė, svarbu dar prieš pasirašant paskolos sutartį įsivertinti jos grąžinimo galimybes. Tai, kas šį mėnesį atrodo kaip papildomos pajamos, kitą jau virs paskolos įmoka. Geriau įsivaizduoti tokią situaciją padėtų biudžeto modeliavimas. Pavyzdžiui, jei paprastai mėnesiui pakanka 1500 eur, tai su paskola ši suma padidės mažiausiai šimtu eurų. O laiku neapsižiūrėjus ir pavėlavus pervesti įmoką, ši suma dar padidės. Taigi svarbu apgalvoti, iš kokių šaltinių šie pinigai bus grąžinami.
  • Kaip žvirblis virsta briedžiu. Apsirūpinus šiandien, į rytojų numoti ranka neverta. Lengvabūdiškumas niekaip nedera su žodžiais „paskola" ar „finansinis įsipareigojimas". Nėra nereikšmingų sumų, mažiau svarbių mokėjimų ar sąskaitų, mažų pradelstų mokėjimų, „tik" kelių pradelstų dienų ir t.t. Kiekvienas centas ir kiekviena diena yra svarbūs - jei ne dabar, tai ateityje. Jau vien dėlto, kad net menkiausi finansiniai nuklydimai, nesvarbu, ar tai pradelsta paskolos įmoka ar 20 Eur skola už telefono ryšį, fiksuojami asmens kredito istorijoje. Pastarosios įrašų sumenkinti nevertėtų - jie gali rimtai apkartinti tolimesnius planus. Pavyzdžiui, užkirsti kelią gauti paskolą būstui ar ją gerokai pabranginti, net sutrukdyti įsigyti lizingu televizorių ar kompiuterį. Maža to, ir keliasdešimt eurų vėliau, dėl delspinigių, gali grėsti antstolių kreipimųsi ir reikalavimu padengti dar ir skolos išieškojimo išlaidas.
Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.