Žinių terasa

Kaip finansus valdyti dviese

2010-02-08
Kaip finansus valdyti dviese

Prancūzų rašytoja Fransuaza Sagan sakė, kad visos santuokos sėkmingos, o sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas. Iš tiesų, gyvenant šeimoje ar poroje, tenka dalytis ne tik džiaugsmais, bet ir įvairiais rūpesčiais, atsakomybe, įprasti derinti interesus, išmokti drauge valdyti finansus.

  • Nusistatykite taisykles. Žmonės skirtingi – kiekvienas gali turėti savitų įpročių, norų, pomėgių, ydų, apie kurias gyvendami vieni kartais net nenutuokiame. Pradėjus bendrą gyvenimą, neišvengiamai tenka derintis prie kito žmogaus. Todėl bent santykių pradžioje aptarkite bendrąsias taisykles: kas už ką atsakingas, kas už ką moka, kokie svarbiausi finansiniai tikslai ir prioritetai. Pvz., kiek atsidedame santaupoms ar išleidžiame pramogoms ir pan.
  • Pasirinkite tinkamą bendro katilo strategiją. Gyvenant poroje ar šeimoje dažnai naudojamasi bendru biudžetu ar net viena sąskaita (pvz., viena sąskaita ir dvi kortelės), kitiems priimtiniau atskiros sąskaitos ir visos išlaidos – atskirai, tretiems geriau dalį išlaidų apmokėti iš bendros sąskaitos, dalį iš asmeninių. Kad ir kokį variantą pasirinktumėte, svarbu neužmiršti ir iškart sutarti, kokią dalį pajamų skirsite santaupoms ar kitiems finansiniams tikslams. Kad negyventumėte nuo algos iki algos vildamiesi, jog kitas turi sutaupęs.
  • Pasiskirstykite atsakomybę. Vienas žmogus neturėtų būti atsakingas už visus šeimos (poros) pinigus ir finansinius rūpesčius. Abu partneriai turi jausti finansinę atsakomybę. Tai svarbu dėl dviejų dalykų – padeda pasidalyti krūvį ir daryti tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Paprastai moterys būna atsakingos už maistą, vaikus, įvairius kasdienius rūpesčius, o vyrai – už finansinius įsipareigojimus ir šeimos ateities gerovę. Tačiau labai svarbu neatitrūkti net ir nuo pavienių finansinių klausimų, geriau juos visuomet aptarti šeimos „finansų taryboje“ – juk niekada nežinai, kada ar kokiomis aplinkybėmis gali tekti verstis vienam. Kai kurioms poroms tinkama ir net naudinga kartkartėmis apsikeisti pasiskirstyta atsakomybe.
  • Kontroliuokite išlaidas. Nesvarbu, ar jūsų pinigai bendrame katile, ar atskirose sąskaitose, šeimos biudžetą patartina valdyti vadovaujantis pagrindiniu asmeninių finansų valdymo principu – išlaidos neturi viršyti pajamų.
  • Nustatykite išlaidų limitus. Nuspręskite, pavyzdžiui, kiek galite kiekvienas per mėnesį išleisti asmeninėms reikmėms be įsipareigojimų, arba apibrėžkite sąvoką „brangus pirkinys“, t. y. nuo kokios sumos (50, 100 ar 200 eurų) prieš įsigydami pirkinį turite pasitarti su antrąja puse. Tai ne tik padės išvengti barnių, bet ir nutarti, kokių pirkinių šeimai labiausiai reikia.
  • Nenuvertinkite „smulkmenų“. Svarbu apsibrėžti ne tik kasdienių išlaidų, bet ir, pavyzdžiui, dovanų vertės limitus. Pasitaiko, kad viena iš poros (šeimos) pusių taupo didelei dovanai (staigmenai) ir įteikia ją per Kalėdas, o antroji pusė nuperka dovanėlę, kuri kaina toli gražu neprilygsta gautajai. Dėl tokio neadekvatumo pasijuntama siaubingai. Panašių nesusipratimų išvengsite, jei sutarsite ir kokios vertės dovanas bei kokiomis progomis galite dovanoti kitiems, kad netektų piktintis, jog jūsų brangusis draugui gimtadienio proga nupirko garso kolonėles automobiliui ar brangioji draugei Valentino dienos proga dovanoja lūpdažį!
  • Išsikelkite tikslus. Finansinė disciplina vien dėl disciplinos ar taupymas dėl taupymo – nuobodus užsiėmimas. Svarbu turėti tikslų, svajonių, siekių, kam taupote ir kaupiate pinigus – kelionei, kompiuteriui ir pan. Dar geriau, kad tas tikslas įkvėptų abu. Tik išsiaiškinkite, ar abu vienodai jį suprantate, nes jei paaiškės, kad sutaupėte kelionei, bet vienas ją įsivaizdavote kaip tysojimą paplūdimyje, o kitas – kaip antikos griuvėsių tyrinėjimą, tai viskas gali baigtis šeimyniniu kivirču.
  • Reguliariai peržiūrėkite. Verta periodiškai peržiūrėti ne tik bendras namų išlaidas, bet ir finansinius įsipareigojimus bei tikslus, kad paskendę kasdienybėje neužmirštumėte ilgalaikių planų ir siekių. Net jūsų nustatytas bendrąsias taisykles reikėtų kartkartėmis peržiūrėti, ypač bendro gyvenimo pradžioje, kad įsitikintumėte, jog jos veiksmingos ir priimtinos abiem.
  • Išsaugokite nepriklausomybę. Bendras biudžetas yra gerai. Vis dėlto ne mažiau svarbu išsaugoti savo finansinę nepriklausomybę. Jei gyvenate po vienu stogu, valgote sriubą iš to paties puodo ir drauge peržiūrite sąskaitas, dar nereiškia, kad kas nors nori būti kontroliuojamas nuo A iki Z. Per didelis laisvės suvaržymas gali pabloginti tarpusavio santykius ir pastūmėti į finansinę neištikimybę – slėpti dalį pajamų ar išlaidų. Tad tegul kiekvienas partneris pasilieka laisvę priimti savarankiškus sprendimus ir turi tam tikrą sumą asmeninėms išlaidoms. Tačiau, esant reikalui, kiekvienas turėtų būti pasirengęs kažko atsisakyti dėl bendrų tikslų.
  • Kalbėkite ir klausykite. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, kad galėtumėte įvertinti ir veikti pagal realią situaciją. Nežinant, kaip yra iš tiesų (nes ji paslapčia nusipirko brangią rankinę), ir neįvertinus dalies galimybių (nes jis nuslėpė dalį pajamų), galima priimti neracionalius sprendimus. Tad nebijokite vienas kitam aiškiai pasakyti savo tikslų ir norų. Stenkitės būti konkretūs, t. y. sakyti ne „man liūdna žiūrėti į mūsų santaupų sąskaitą“, o „jausčiausi finansiškai saugiau, jei juodai dienai būtume sukaupę 1500 eurų“.
  • Emocijoms tarp finansų ne vieta. Net jei kyla ginčas, pasistenkite išlikti racionalūs – konstruktyviai kalbėkitės siekdami atrasti silpnąsias vietas ir pasistenkite jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą.
  • Būkite partneriai. Vienas didžiausių poros (šeimos) pranašumų yra tai, jog turite su kuo pasidalyti savo džiaugsmu ir, žinoma, problemomis. Išties tai net ne galimybė, o privalu. Nes jūsų abiejų sėkmė susideda iš kiekvieno sprendimų ir poelgių. Todėl nebijokite kalbėti apie finansus, įvairius sprendimus ar net klaidas. Bendri sprendimai gali padėti lengviau rasti išeitį ar net išsaugoti darną.
  • Neužmirškite, jog jūs – nebe vienas. Bėgant laikui, didėja ir įsipareigojimai vienas kitam, nes įgyjamas bendras būstas, auginami vaikai. Todėl būtina ne tik retkarčiais pasiteirauti, ar partneriui nerūksta pinigų kasdienėms asmeninėms išlaidoms, bet ir galvoti apie ateitį, pasistengti šeimą apsaugoti nuo įvairių netikėtumų, kad nelaimės atveju jūsų antroji pusė neliktų su nepilnamečiais vaikais, finansiniais įsipareigojimais ir be pinigų. Kitas pavyzdys – orientacija į bendrus tikslus: jei nutarėte įsigyti brangų pirkinį (pvz., naują automobilį) ar turite bendrų ilgalaikių tikslų (tarkime, įsigyti būstą), vertėtų įvertinti galimybes ir išanalizuoti bendras pajamas bei išlaidas. Dėl gerai neapgalvotų sprendimų jūsų svajonė gali virsti nepakeliama našta ir tarpusavio santykių pablogėjimo priežastimi.
Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.