Žinių terasa

Kiek kainuoja senatvė Lietuvoje?

2017-05-04
Kiek kainuoja senatvė Lietuvoje?

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė

Netylant diskusijoms apie šalies pensijų sistemą ir jos modelį, šalies dirbančiųjų, taigi būsimųjų pensininkų, nuotaikos nėra optimistinės. Remiantis „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei 40 proc. gyventojų ją sieja su finansiniais nepritekliais. Ką daryti, kad pensija netaptų riba, žyminčia menkesnių finansinių galimybių pradžią?

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Turintis būtinąjį socialinio draudimo stažą gyventojas gauna 287 eurus siekiančią pensiją. Kitaip tariant, tai yra 9,5 euro per dieną būsto išlaikymui, maisto prekėms, transportui, vaistams ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Tokie įsivaizduojamos orios ir turiningos senatvės palydovai, kaip kelionės į užsienio šalis, turiningesnis laisvalaikis ar mokami kultūriniai renginiai atrodo nepasiekiami net ir prie vidutinės pensijos pridėjus kelis papildomus eurus.

Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų svarbiausia kokybiško gyvenimo pensijoje dedamąja įvardija finansinę nepriklausomybę ir tik po to pamini savo sveikatą. Rūpestis dėl savo ateities turėtų skatinti imtis veiksmų. Vis daugiau dirbančiųjų mano, kad pasirūpinti savo būsima pensija turi jie patys – taip mano 41 proc. apklausos dalyvių. Šiuo metu papildomai lėšas pensijai kaupia beveik 9 iš 10 oficialiai dirbančiųjų ir, Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojai pensijų fonduose jau yra sukaupę turto už daugiau kaip 2,62 mlrd. eurų.

Visgi didžioji dalis būsimųjų pensininkų dalyvauja tik II pakopos pensijų fonduose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks kaupimo būdas, sulaukus pensijos, leidžia užsitikrinti vidutiniškai 40 proc. dirbančiojo pajamų. Kitaip tariant, gyvenant nesumažinus savo poreikių, gaunamos pensijos pinigai išsektų 12 mėnesio dieną – mes tiesiog nebeturėtume jokių lėšų. Tokio gyvenimo nepakaks tiems, kurie neplanuoja užsidaryti tarp keturių sienų ir tikisi įspūdžiais bei patirtimis turtingos senatvės.

Gyventojams, norintiems išlaikyti pajamų ir vartojimo lygį, prie kurio jie yra įpratę dirbdami, reiktų rinktis papildomus specialiai ilgalaikiam kaupimui sukurtus finansinius instrumentus, tai yra, patiems aktyviai rūpintis savo ateitimi. Vienas iš jų – savanoriškas kaupimas III pensijos pakopoje.

Skaičiuojama, kad dalyvavimas III pakopoje leidžia prie II pakopoje sukauptos sumos pridėti dar maždaug 30 proc. dirbančiojo pajamų. Taigi, pensijos kaupimui skiriamas lėšas įdarbinus ir II pakopos, ir III pakopos fonduose, išėjus į pensiją galima užsitikrinti apie 70 proc. iki tol turėtų nuolatinių pajamų. Tai leistų gyventi daug kokybiškesnį ir spalvingesnį gyvenimą nei gaunant tik bazinę „Sodros“ mokamą senatvės pensiją.

Kyla klausimas, kodėl tokią finansinę ateitį kol kas suskubo užsitikrinti vos 15 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų? Priežasčių gali būti įvairių. Nemaža dalis gyventojų nurodo, kad neturi iš ko taupyti. Tačiau kiekvienas III pakopos dalyvis pats renkasi jam priimtiną mėnesio įmokos dydį. Kaupiantiesiems suteikiama galimybė bet kada keisti ar, prireikus, laikinai sustabdyti mokėjimus. Kita vertus, priežastys nekaupti pensijai gali būti ir psichologinės. Papildomus pinigus išleisti čia ir dabar naujam pirkiniui neretai yra maloniau nei atidėti tolimai pensijai.

Žvelgiant į demografines tendencijas, situacija tikrai nedžiugina – dirbančiųjų skaičiui mažėjant, pensinio amžiaus gyventojų skaičius tik augs. Šiuo metu 4 šalies dirbantiesiems tenka 1 pensininkas, o pagal demografines projekcijas 2060 m. 1 pensininkas greičiausiai teks jau tik 2 dirbantiesiems. Dėl taip sparčiai didėjančių demografinių žirklių didėja ir spaudimas viešiesiems finansams. Tačiau nepaisant to, ori pensija nėra nepasiekiamas miražas. Pagrindinis principas, norintiems užsitikrinti lūkesčius atitinkančią ateitį – planuoti savo senatvės finansinį pamatą jau dabar.

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.