Žinių terasa

Dvi finansinės rizikos sulaukus penkiasdešimties

2018-09-27
Dvi finansinės rizikos sulaukus penkiasdešimties

„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis

                     

Sulaukus auksiniu vadinamo amžiaus sustiprėja noras realizuoti svajones, kurių nepavyko įgyvendinti anksčiau. Šios svajonės gali būti labai įvairios: vieniems tai sportinis automobilis ar motociklas, kitiems sodyba ant ežero kranto ar tikslas aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių. Yra ir dar vienas šias svajones vienijantis dalykas – tam įgyvendinti gali prireikti nemažai lėšų.

 

Šiandien sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis ne tik valstybės mokamos pensijos. Kiekvienas turime pakankamai galimybių patys pasirūpinti papildomomis lėšomis senatvei. Pirmiausia, galime kaupti II pakopos pensijų fonduose, ir tą šiandien daro didesnioji dalis dirbančiųjų Lietuvoje. Taip pat galime pasirinkti kaupti III pensijų pakopoje, rinktis investicinį gyvybės draudimą, kitas kaupimo priemones.

 

Skaičiavimai rodo, kad jei pradėsime taupyti darbinės veiklos pradžioje ir kas mėnesį investuosime apie 7-10 proc. savo pajamų papildomai, sulaukę pensijos galėsime tikėtis gauti pajamų iš trijų skirtingų šaltinių − jie turėtų atstoti apie 70 proc. iki tol gauto atlyginimo.

 

Ankstyvo pinigų įdarbinimo efektas

Galvoti apie papildomas pajamas senatvėje reikėtų jau nuo pat profesinės karjeros pradžios. Laikantis nuoseklaus plano per kelis dešimtmečius galima sukaupti apčiuopiamą sumą. Taisyklė paprasta − kuo vėliau pradedame kaupti senatvei ar nenumatytiems atvejams, tuo didesnę sumą kas mėnesį turėsime atidėti, kad sukauptume tą pačią pinigų sumą.

 

Keli paprasti pavyzdžiai gali parodyti, kaip svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau. Jei nuo 25 m. amžiaus kas mėnesį investuosime 30 eurų, tai laikantis prielaidos, kad investicijų grąža per visą laikotarpį vidutiniškai sudarys 5 proc. per metus, būdami 65-erių turėsime sukaupę apie 45 tūkst. eurų. Čia svarbu tai, kad maždaug du trečdalius šios sumos sudarys investicijų prieaugis.

 

Pradėjus taupyti nuo 35-erių ir norint sukaupti tą pačią sumą, kas mėnesį reikės atidėti 55 eurus arba 60 proc. didesnę sumą. O pradėjus kaupti nuo 45-erių, ši suma išaugs daugiau kaip 3 kartus – kas mėnesį nuo savo pajamų reikės skirti jau apie 110 eurų. Šiuo atveju maždaug du trečdalius visos sukauptos sumos sudarys asmeniniai įnašai, o investicinis prieaugis – apie trečdalį visos sumos. Tad išvada paprasta: kuo anksčiau „įdarbiname“ savo pinigus, tuo pageidaujamą rezultatą pasiekti bus lengviau, nes tam kas mėnesį reikės skirti mažiau pinigų.

 

Dvi rizikos sulaukus penkiasdešimties

Išankstinis pasiruošimas pensijai − tik pusė viso darbo. Kitas svarbus dalykas yra išsaugoti sukauptus pinigus. Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

 

Pirmiausia, sukauptą solidžią sumą galime nuspręsti skirti kokiai nors didelei gyvenimo svajonei įgyvendinti. Juk perkopus 50-mečio ribą gali atrodyti, kad svarbiausius gyvenimo tikslus jau esame pasiekę. Pavyzdžiui, turime įsigiję būstą ir baigiame išmokėti paskolą už jį, vaikai jau užauginti ir pajėgūs apsirūpinti savarankiškai. Todėl galbūt tai reiškia, kad atėjo metas įgyvendinti atidėliotas svajones ir tam panaudoti ilgą laiką kauptas lėšas ar bent jų dalį.

 

Tačiau išleisti pinigus mažesniam ar didesniam pirkiniui per trumpą laiką itin lengva, o atstatyti praradimo skirtumą iki pensijos gali būti ir neįmanoma. Jei specialiai savo svajonei netaupėme, o dabar manome, kad atėjo tinkamas metas panaudoti pensijai kauptas lėšas, verta atsiminti, kad tai mums gali „kainuoti“ reikšmingą dalį finansinės gerovės senatvėje.

 

Antroji rizika – prarasti sukauptus pinigus galime tinkamai neįvertinę savo investicijų krypties. Jei ilgą laiką investavome ir sukaupėme gana nemažą sumą, o iki išėjimo į pensiją mums liko 15 ar mažiau metų, reikėtų atidžiau pasverti investicinę riziką. Tai reiškia, kad šiame etape jau nebegalime visų savo lėšų nukreipti tik į akcijas – jų dalį palaipsniui reikėtų mažinti lėšas nukreipiant į saugesnes turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijas, rinktis konservatyvius fondus ar išmanius kaupimo pensijai sprendimus, kurie automatiškai padeda mažinti riziką. Vienas tokių sprendimų – tai gyvenimo ciklo principu paremti fondai, kuriuos šių metų kovo mėnesį pirmasis rinkoje yra pristatęs „Swedbank“.

 

Viskas atrodo pakankamai paprasta, bet realybėje tinkamai valdyti investicijų riziką pavyksta tik kas antram penkiasdešimtmečiui. Kaip parodė šalies mokslininkų atlikta II pensijų pakopos analizė, kiek daugiau negu pusė visų dalyvių, kurių amžius viršija 50 metų, savo lėšas kaupė per didelės investicinės rizikos fonduose. Vadinasi, akcijų rinkų vertėms susvyravus, jie rizikuotų per trumpą laiką netekti dalies sukauptų lėšų, ir šio sumažėjimo kompensavimui vėliau iki pensijos likusių metų jau gali neužtekti.

 

Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.