Žinių terasa

Ar norite, kad jūsų miestas būtų išmanus?

2017-07-03
Ar norite, kad jūsų miestas būtų išmanus?

Gediminas Misevičius, „Swedbank“ IT padalinio Lietuvoje vadovas

Augant technologijų vystymosi greičiui, atsiranda vis daugiau skeptikų, teigiančių, kad technologijos per daug skverbiasi į kasdieninį mūsų gyvenimą. Norintys lėtesnio gyvenimo tempo žmonės neretai renkasi kraustytis į kaimo vietoves, kad atitrūktų nuo miesto šurmulio bei informacinio triukšmo. O gal tikrai miestai neefektyviai išnaudoja technologijų suteikiamas galimybes? Tikrai taip, nes jau šiandien pasitelkus informacines bei komunikacijų technologijas galėtų būti sprendžiami gyvenimo dideliame mieste iššūkiai. Išmanus miestas skatintų džiaugtis gyvenimu jame, o ne palikti jį.

Lietuvoje vyko sparti urbanizacija iki pat 1990 metų, kai miestiečių procentas pasiekė 67%. Toks procentas išliko iki šiandien, nors bendras gyventojų skaičius ir ryškiai sumažėjo dėl emigracijos viruso. Vienintelis Vilnius jau kitais metais turėtų pralenkti savo gyventojų skaičiaus piką nuo pat 1988 metų ir viršyti 577 tūkstančius.

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria augantys šiandienos miestai – tai aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimas ir efektyvus energijos bei resursų panaudojimas. Norint pasiekti šių tikslų šiuolaikinės technologijos ir įrenginiai yra neišvengiami. Kaip tai atrodytų realybėje?

Įsivaizduokite miestą, kurio gatvėse visi šviesoforai valdomi automatiškai atsižvelgiant į realų automobilių judėjimą įvairiomis kryptimis. Gatvėse važinėja elektriniai savavaldžiai automobiliai, sumažinantys miestų taršą ir parkavimo aikštelių poreikį, nes automobiliai „dirba“ šeimininkams kol jiems nereikalingas automobilis. O keliaujantiems viešuoju transportu visa informacija apie transportą matoma išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku.

Greitosios medicininės pagalbos automobilis pagal suplanuotą navigacijoje maršrutą įjungia reikiamus šviesoforo signalus, kad maksimaliai greitai pasiektų skubios pagalbos prireikusį žmogų. Paciento sveikatos istorija yra nuskaitoma pakeliui, kad būtų galima pasiruošti greitesniam ir tikslesniam gydymui, o jei asmuo neatpažintas – greitai nustatomas vietoje pagal implantuotą NFC (artimojo lauko komunikacijos – angl. Near Field Communication) mikroschemą.

Pastatų stiklai bei stogai generuoja elektros energiją, kurios pakanka pastato įrengimams aprūpinti. Gatvių apšvietimo sistemos, kurios ne tik automatiškai įsijungia sutemus, bet ir išjungiamos ar prigesinamos, jei gatvėse nėra žmonių ar transporto. Visas miestas stebimas video kamerų ir realiu laiku atpažinus ieškomą asmenį policija žemėlapyje mato jo judėjimo kryptį.

Miestų parkuose – automatinės žolės pjovimo bei laistymo sistemos. Šiukšlių konteineriai aplankomi optimaliai kasdien parinktu maršrutu išvežant tik užpildytus konteinerius. Išmanūs namai, kurie patys atpažįsta, kada namuose nėra žmonių ir išjungia šviesas bei buitinius prietaisus, uždaro žaliuzes bei sumažina šildymą ar šaldymą.

Studentai nevaikšto į paskaitas, nes mokosi nuotoliniu būdu paruošta medžiaga. Diskusijos ir konsultacijos taip pat vyksta video konferencijos būdu ar naudojant virtualios realybės technologiją. Universiteto dėstytojai tampa mokymų medžiagos ruošėjais bei nuotoliniais konsultantais ir vertintojais.

Mažmeninė prekyba įsigalėjusi internete, o kai kurių prekių fizinėse parduotuvėse tampa sunku rasti. Prekių pristatymas automatizuojamas savivaldžių furgonų su dronais pagalba. Kai kurios prekės nebėra gaminamos, o pardavinėjami jų trimačiai modeliai atsispausdinimui namuose 3D spausdintuvu.

Leidimai statybai išduodami tą pačią dieną – dirbtinis intelektas nustato, ar projektas atitinka visus reikalavimus. Statybų kontrolė atliekama naudojant palydovų ir/ar dronų nuotraukų informaciją. Atsiskaitymas už įvairias paslaugas paprastas, nes tam naudojamas išmanusis telefonas ar tiesiog po oda implantuotas miniatiūrinis NFC įrenginys-mikroschema. Atsiskaitymui nebereikia tam skirtų mokėjimo terminalų, nes kiekvienas telefonas gali veikti ir kaip mokėjimą priimantis įrenginys, o grynieji lieka tik numizmatų vertybe. Dirbtinis intelektas ir robotika yra naudojama kiekvieno žmogaus kasdienybėje, jam net nesusimąsčius apie tai.

Tokia ateitis jus gąsdina ar džiugina? Bet kokiu atveju mes žingsnis po žingsnio judame jos link. Egzistuojančios technologijos jau šiandien leidžia diegti tokius sprendimus, tereikia prioriteto tvarka išskirti, kurioms sritims galime skirti savo miesto biudžeto lėšas, kokie sprendimai turės greičiausią pinigų grąžą. Džiugu, kad ir Vilniuje planuojamas visų šviestuvų keitimas kartu su valdymo ir kontrolės sistemos keitimu – teisingas žingsnis išmanaus miesto link.

Yra miestų, kurie jau yra nemažai nuveikę išmanumo srityje ir šia kryptimi juda sparčiau – tai Singapūras, Dubajus, Niujorkas, Barselona, Amsterdamas ar galbūt rečiau girdėtas Ispanijos miestas Santanderas. Technologijų prigrūsti miestai atrodo panašiai kaip ir įprasti miestai, tačiau juose daug objektų betarpiškai sąveikauja taip, kaip suplanavo išmanaus miesto technologijų architektai. Miestas valdomas tarsi nepastebimai, nes reaguoja į žmonių, transporto ir energijos srautus.

Žinoma, didėjant duomenų kiekiams bei jų integravimui tarpusavyje, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo klausimai tampa ypač aktualūs. Miestą valdančios sistemos privalo būti patikimos, kad sutrikus jų veiklai miestas nebūtų paralyžuotas. Tam reikalingi ypatingai patikimi duomenų perdavimo bei serverių resursai, galbūt panaudojant ir naują bei patikimą blockchain technologiją.

Akivaizdu, kad tokia miestų ateitis yra neišvengiama, ir laimės tie miestai, kurie naująsias technologijas sėkmingai „įkinkys“ gyvenimo mieste komfortui užtikrinti. Galbūt ateities miestas bus ta vieta, kurioje technologijos bus mažiausiai į akis krentantis dalykas, tačiau dėl jų gyvenimas jame bus patogus, saugus ir jaukus – dvejonės ar palikti miestą sumažės.

Susiję straipsniai:

Paslaugų eksportui – sprinterio titulas (2018-04-09)
Parsisiųskite „Swedbank“ programėlę išmaniajam telefonui

Apple parduotuve

Apple telefonams

Google play

Android telefonams
Reikia pagalbos?
Privatiems klientams:
1884
Verslo klientams:
1633
Informacija el. paštu:
info@swedbank.lt
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.